ES ieško naujo technologijų lyderio, bet ne „ChatGPT“.

„ChatGPT“ yra valdomas Europoje, o ne kuriamas. Yra pagrindo dėl to apgailestauti. Pirmieji dirbtinio intelekto ginklų konkurso rezultatai gali atrodyti juokingi, tačiau jie yra dar vienas pavyzdys, kaip technologiškai Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV ir Kinijos.

Kaip vieta, kur buvo įkurta „Nokia Oyj“ ir „Ericsson AB“, virto vieta, kur pamiršo technologijos? Kai kurie rodo pirštu į terminus GDPR, DMA ir DSA, kurie yra Briuselio biurokratijos sinonimai, nepaisant to, kad šio pasaulio „Google“ labiau nerimauja „ChatGPT“ nei bet kokia ES bauda.

Galbūt geriau iliustruoja ligą, kuri kamuoja Europos IT, buvusi Bretono įmonė Atos SE. Aviacijos ir kosmoso pramonės lyderė „Airbus SE“ pasiūlė investuoti į „Evidian“ – didžiųjų duomenų ir kibernetinio saugumo padalinį, kurį „Atos“ ketina sukurti šiais metais.

Skatinant debesų ir pažangiausių kompiuterių augimą, siūlomas sandoris reklamuojamas kaip Europos skaitmeninio „suvereniteto“ stiprinimas.

Remiantis bendrovės akcijų kaina, „Atos“ yra ne vaistas nuo Europos IT krizės, o vienas iš jos simptomų. 2010-aisiais bendrovė daugiau nei dvigubai padidino savo pardavimus ir personalą įsigijusi, tačiau per lėtai atsitraukė nuo pasenusios IT infrastruktūros ir į debesį.

„Microsoft Corp.“ ir „Alphabet Inc.“, dvi korporacijos, besivaržančios, kad kiekviename name būtų pokalbių robotai su asmenybėmis, išleido toną pinigų savo debesų operacijų plėtrai. Šios dvi bendrovės kartu su Amazon.com Inc. dabar dominuoja du trečdalius pasaulinės rinkos.

Šiuo atveju MTTP skirtumai tarp JAV ir Europos atrodo reikšmingi. Europos Komisijos duomenimis, „Alphabet“ ir „Microsoft“ buvo dvi iš trijų didžiausių pasaulio įmonių 2021 m. pagal išlaidas moksliniams tyrimams, išleidusios atitinkamai apie 30 mlrd. ir 23 mlrd. USD.

Vienintelė įmonė iš ES, patekusi į 10 geriausių, išleido 15.6 milijardo eurų (16.6 milijardo dolerių). Volkswagen AG. „Atos“ ir „Airbus“ atsiliko atitinkamai 2.9 ir 57 mln. eurų.

Vyriausybės galėtų manyti, kad atotrūkiui sumažinti pakaks sukurti vis didesnius regiono ar šalies čempionus. Tačiau bandymai sukurti „europinį debesį“ nepasirodė itin vaisingi.

Olivier Coste'as, buvęs „Atos“ generalinis direktorius, teigia, kad naujoje knygoje apie technologijų takoskyrą Europoje problemos esmė yra didelė nesėkmės ES kaina – įmonių restruktūrizavimas. Priešingai nei JAV, atleisti inžinierių už kelis šimtus tūkstančių eurų kainuoja brangiau, ilgiau deramasi, demoralizuoja likusius darbuotojus.

Tai atgraso rizikuoti programinės įrangos projektuose, kurių nesėkmių lygis, jo nuomone, yra didelis. Tai taip pat paaiškina, kodėl ES investicijos į 21-ojo amžiaus technologijas lenkia investicijas į XX amžiaus pramonės įmonių, kurios pasižymėjo laipsniškomis, o ne radikaliomis naujovėmis.

Coste rekomendacija yra sumažinti nesėkmės kainą. Jis pataria taikyti Danijos stiliaus „lankstumo ir užimtumo garantijų“ strategiją technologijų darbams.

Dėl to atsiras daugiau lankstumo įdarbinti ir atleisti, kartu su saugiu tinklu, kuriame būtų pakankamai pinigų, kad būtų apsaugoti asmenys, kurie netenka darbo. Kiti, pavyzdžiui, JAV gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra arba Darpa, palaiko labiau trikdančias naujoves, todėl jo požiūris jokiu būdu nėra universalus. Kitas variantas būtų mokėti Europos mokslininkams daugiau.

Akivaizdu, kad nereikėtų imituoti naujausio atleidimo iš darbo Silicio slėnyje, įvykusio po per didelio įdarbinimo pandemijos. Atos taip pat nėra palankioje padėtyje. Iki 2023 m. dėl atidėtos pertvarkos sostinėje jai reikės papildomų 1.6 mlrd.

Tai taip pat ne visos blogos naujienos. Naujausios iniciatyvos, pvz., 3.8 milijardo eurų vertės Europos investicijų banko rizikos kapitalo iniciatyva, galėtų paspartinti investicijas ir inovacijas.

Tačiau, kadangi Europa gina savo kibernetinės pramonės kompleksą, kol valdo pokalbių robotus, sunku išvengti prisiminimų. Vienintelis įstatymų leidėjų pasirinkimas šiuo metu, bent jau iki kito didelio dalyko, yra reikalauti „Europos pokalbių GPT“.